(KAP) Gruodžio 22 d. popiežius Benediktas XVI Romos kurijos bendradarbiams apžvelgė iškiliuosius 2005 m. Bažnyčios gyvenimo įvykius. Pasak popiežiaus, svarbiausia jam buvo pirmtako Jono Pauliaus II kančia ir mirtis. Apžvalgoje Benediktas XVI taip pat iškėlė Vatikano II Susirinkimo 40-mečio minėjimą ir Pasaulinę jaunimo dieną Kelne.

Šventasis Tėvas sakė, kad balandžio mėnesį išrinktas popiežiumi jis pajuto išgąstį. Jis neįsivaizdavo, kad galėtų būti išrinktas, tačiau pasitikėdamas Dievu išreiškė sutikimą priimti popiežiaus tarnystę. Kalbėdamas apie savo pirmtaką Joną Paulių II jis sakė, kad joks kitas popiežius nepaliko tiek daug tekstų, niekas tiek daug nekeliavo po pasaulį, tiesiogiai bendraudamas su žmonėmis. Visiems lieka nepamirštama, kaip per paskutinį Verbų sekmadienį Jonas Paulius II su palmės šakele rankoje stovėjo prie lango ir, paženklintas skausmo, teikė palaiminimą. Pasak Benedikto XVI, jo pirmtakas Jonas Paulius II žodžiais ir darbais nuveikė labai daug, tačiau taip pat „svarbią paskaitą mums išdėstė iš savo kančios ir tylos katedros“. Jonas Paulius II taip pat mokė, kad yra barjeras, sustabdantis blogį: „Jėzaus mirtis ant kryžiaus galutinai sulaužė mirties galybę – tai ne vien teologinis mokymas, bet kančia subrandinto, išgyvento tikėjimo išraiška“. Pasak Benedikto XVI, pasaulio reakcija, pasklidus žiniai apie popiežiaus mirtį, buvo jaudinantis dėkingumo ženklas, atskleidęs, kad Jonas Paulius II neapykantos ir smurto kupiname pasaulyje parodė, kaip galima kitus mylėti ir už kitus kentėti.

Apžvelgdamas susitikimą su pasaulio jaunimu Kelne Šventasis Tėvas sakė, kad tylos akimirkos būnant tarp daugiau kaip milijono jaunuolių, jam buvo „nepamirštamos“ ir „didžiulė dovana“. Pasak popiežiaus, Kelno susitikimas pakvietė jaunuosius piligrimus įžvelgti pasaulyje „Kūrėjo rankraštį“. Pasaulio jaunimo dienų devizas „Atvykome jo pagarbinti“ primena, kad garbinimu pradedama kiekviena pokyčių pasaulyje siekianti veikla. Popiežius taip pat atkreipė dėmesį į taikingą atmosferą, vyravusią Pasaulio jaunimo susitikime, kur pakako tvarkdarių , o policijos neprireikė: „Viešpats subūrė savo šeimą“.

Benediktas XVI taip pat ragino teisingai aiškinti ir įgyvendinti Vatikano II Susirinkimo dokumentus. Pasak Šventojo Tėvo, dėl skirtingų lūkesčių ir kai kurių interpretacijų Vatikano II Susirinkimo recepcija buvo nelengva ir sukėlė sumaišties. Teisingai aiškinami Vatikano II Susirinkimo dokumentai tampa „didele jėga nuolat reikalingam Bažnyčios atsinaujinimui“.

Pasak popiežiaus, Susirinkimo įgyvendinimo problemas nulėmė dvejopas jo aiškinimas. Vieniems Susirinkimas reiškė lūžį, nutraukusį tęstinumą tarp ikisusirinkiminės ir posusirinkiminės Bažnyčios. Kiti suvokė Susirinkimą reformos ir atsinaujinimo prasme. Pirmoji grupė daugiausia akcentavo „Susirinkimo dvasią“ ir reikalavo ryžtingai reformuoti „netobulus“ Vatikano II Susirinkimo teiginius bei tekstus. Kitokia samprata, pasak popiežiaus, buvo išlaikyti Bažnyčios mokymą gryną ir tobulą, tačiau drauge siekiant jį pagilinti, atsiliepiant į laiko reikalavimus.

Apžvelgiant po Susirinkimo praėjusį keturiasdešimtmetį „pozityvūs dalykai Susirinkime pasirodė esą didesni ir gyvybingesni, negu 1968 m. skambėjusios agitacijos“, – sakė Benediktas XVI. Pasak jo, Vatikano II Susirinkime buvo nubrėžtos tikėjimo santykio su šiandienos mokslu, Bažnyčios santykio su šiuolaikine valstybe, taip pat apskritai tolerancijos problemos gairės, kuriomis dera ir toliau vadovautis. Vatikano II Susirinkimas peržiūrėjo ir pataisė kai kuriuos istorinius sprendimus. Popiežius sakė: „Bažnyčia tiek prieš Susirinkimą, tiek po jo yra viena, šventa, visuotinė ir apaštalinė, keliaujanti laike. Jei kas tikėjosi, kad Bažnyčiai suartėjus su šiandienos pasauliu išnyks visos įtampos ir įsivyraus gryna harmonija, – tas nepakankamai atsižvelgė į šio pasaulio prieštaras ir žmogiškosios prigimties trapumą“.

„Bažnyčios žinios“
www.katalikai.lt